Tarakonai yra vieni atspariausių Žemės gyvių. Jie gali ištverti beveik viską, išskyrus maisto ir vandens trūkumą ilgesnį laiką. Tarakonai gyvuoja jau daugiau kaip 300 mln. metų, todėl jie vadinami „išgyvenusiais vabalais“. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip tarakonai išgyventų branduolinę apokalipsę. Ir tikriausiai nenorėsite jo skaityti, jei esate apsėsti siekio išnaikinti šiuos mažuosius gyvūnėlius savo namuose.
Kaip tarakonai išgyventų atominę bombą?
Tarakonai yra itin atsparūs, kai kalbama apie staigių aplinkos pokyčių išgyvenimą. Žurnale „Scientific Reports“ paskelbto tyrimo duomenimis, mokslininkai nustatė, kad labiausiai tikėtinas pasaulinės tarakonų pokalikpsės scenarijus – staigus temperatūros pokytis. Tyrėjai nustatė, kad staigus, drastiškas temperatūros kritimas yra labiausiai tikėtinas kaltininkas, galintis išnaikinti didžiąją dalį pasaulio tarakonų populiacijos. Temperatūros kritimas yra dažnas reiškinys daugelyje pasaulio dalių ir yra gana natūralus. Kita vertus, branduolinė radiacija yra labai retas reiškinys, kuris įvyksta tik dėl žmogaus sukeltų nelaimingų atsitikimų, pavyzdžiui, sprogus branduolinei bombai ar nutekėjus nuodams. Net ir branduolinio sprogimo atveju radiacija paveiktų tik artimiausią aplinką, o ne likusią planetos dalį. Tarakonai, atsidūrę apšvitos zonoje, žūtų akimirksniu, tačiau radiacija nenukeliautų pakankamai toli, kad paveiktų už sprogimo spindulio ribų gyvenančius tarakonus.
Ar tarakonai gali jausti branduolinius sprogimus?
Tarakonai negali pajusti branduolinių sprogimų, todėl jie negalėtų laiku pabėgti ir išvengti žūties. Tai reiškia, kad susprogdinus branduolinę bombą visi pasaulyje gyvenantys tarakonai iš karto žūtų. Dar įdomiau yra tai, kad dauguma vabzdžių visame pasaulyje iš tikrųjų yra tarakonai. Kaip teigiama žurnale „Journal of Insect Science“ paskelbtame straipsnyje, vienam žmogui planetoje tenka maždaug 10 milijonų tarakonų. Tai reiškia, kad tarakonų yra maždaug 10 kartų daugiau nei žmonių Žemėje. Šie vabzdžiai tokie paplitę, nes yra neįtikėtinai atsparūs ir gali ištverti beveik bet kokioje aplinkoje. Tai taip pat reiškia, kad susprogdinus branduolinę bombą beveik neliktų kitų gyvūnų ar vabzdžių rūšių.
Ar tarakonai spėtų pabėgti?
Nors gali atrodyti, kad tarakonai neturėtų laiko pabėgti nuo branduolinio sprogimo, šie vabalai iš tikrųjų yra gana greiti. 2009 m. žurnale „Journal of Zoology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad amerikiniai tarakonai, viena iš labiausiai paplitusių tarakonų rūšių, sugeba bėgti daugiau kaip 10 pėdų per sekundę greičiu. Tai daugiau nei pakankamas greitis, kad aplenktų branduolinį sprogimą. Mokslininkai palygino amerikinio tarakono skrydžio greitį ir atstumą nuo Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo hipocentro (sprogimo centro) ir nustatė, kad vabzdžiai būtų turėję pakankamai laiko pabėgti. Mokslininkai nustatė, kad tarakonai būtų turėję net 10 sekundžių pabėgti, kol juos pražudė sprogimas, ir kad jie būtų galėję nukeliauti maždaug 457 pėdų atstumą, kol žuvo.
Kaip tarakonai išgyventų radioaktyviąsias iškritas?
Štai čia ir pereiname prie tikrojo klausimo: ar tarakonai išgyventų radioaktyviąsias iškritas? Atsakymas – taip, tačiau jie gali atrodyti ir elgtis ne taip, kaip dabar. Šis reiškinys vadinamas mutacija, kuri įvyksta, kai ląstelės yra veikiamos didelės radiacijos. 2011 m. žurnale „Journal of Pest Science“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad radiacijos veikiami tarakonai dažniau tapdavo milžiniškais superdidelio dydžio tarakonais. Tai reiškia, kad vabzdžiai ne tik išgyventų, bet ir klestėtų radioaktyvioje aplinkoje ir galėtų daugintis dar greičiau nei dabar. Tyrėjai imitavo branduolinį sprogimą, laboratorijoje veikdami tarakonus didele gama spinduliuote. Jie nustatė, kad radiacijos veikiami tarakonai buvo du-tris kartus didesni už įprastus tarakonus ir gyveno gerokai ilgiau nei neapšvitinti tarakonai. Tyrėjai teigė, kad radiacija pakeisdavo vabzdžių genetinį kodą ir dėl to jie gyvendavo iki penkių kartų ilgiau nei dabar.
Ar tarakonai gali kvėpuoti radioaktyvioje aplinkoje?
Taip, tarakonai gali kvėpuoti radioaktyvioje aplinkoje, nes jie neturi plaučių. Tarakonai kvėpuoja vamzdeliais, vadinamais trachėjomis, kurios yra jų kūno viduje. Šie vamzdeliai perneša deguonį per visą tarakonų kūną ir yra išsidėstę visame jų egzoskelete. Tai reiškia, kad vabzdžio kūne nėra vietos, į kurią jis negautų deguonies, todėl jis gali puikiai kvėpuoti radioaktyvioje aplinkoje. Jei radioaktyviosios dalelės patektų į tarakono kūną, jos atsidurtų trachėjose ir negalėtų keliauti toliau.
Kaip greitai inkubuojasi tarakonų kiaušiniai?
Jei radiacijos lygis būtų pakankamai didelis, mutacijos procesas tęstųsi ir galiausiai lemtų tarakonų rūšies išnykimą. Tačiau net ir tokiu mažai tikėtinu atveju mutacijos procesas užtruktų ne vienerius metus. 2002 m. žurnale „Journal of Pest Control“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad, norint pakeisti tarakonų genetinį kodą, radiacijos lygis turėtų būti 100 000 kartų didesnis nei įprastai, kad jie žūtų. Tai reiškia, kad jei radiacijos lygis būtų pakankamai didelis, kad tarakonai mutuotų, prireiktų daug metų, kol jų kiaušiniai išsiris ir palikuonys užaugs. Radiacija tarakonus nužudytų ne iš karto, bet pakeistų vabzdžių genetinį kodą ir jie daugintųsi lėčiau. Tai reiškia, kad mutacijos procesas užtruktų gerokai ilgiau nei įprastai.
Išvada
Tarakonai yra viena atspariausių planetos rūšių. Jie gali išgyventi beveik bet kokioje aplinkoje ir net gali ištverti ekstremalią temperatūrą, kurią sukelia branduolinis sprogimas. Jei sprogtų branduolinė bomba, akimirksniu žūtų visi netoliese esantys tarakonai, o radiacija, priklausomai nuo sprogimo stiprumo, nukeliautų toliau. Nors radiacija tarakonus nužudytų, prireiktų metų, kol mutacijos procesas baigtųsi ir tarakonų rūšis būtų visiškai išnaikinta. Jei kada nors atsidursite tokioje situacijoje, kai svarstysite, kaip tarakonai išgyventų branduolinę apokalipsę, dabar jau žinote.
kaip tarakonai išgyvena branduolinius ginklus
